DSC 0065

 „TRIJŲ KOLONŲ“ principas:

Mokytojai, mokiniai, tėvai laiko mokyklos „stogą“

     Misija - mokykla, kurdama mokymąsi skatinančią aplinką, teikia kokybišką ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį išsilavinimą ir neformalųjį švietimą, ugdo asmenybę, pasirengusią tolesniam mokymuisi ir gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.

     Vizija – moderni, besimokanti, atvira kaitai mokykla, kurioje saugu ir gera mokytis, dirbti ir kurti.

   Gegužės 18 – 23 d. vyko jau trečiasis partnerystėje dalyvaujančių mokyklų susitikimas Dörtyolmieste, Pietų Turkijoje. Turkų kalba ,,Dörtyol“ reiškia kryžkelė, keturių kelių sankirta. Ir tikrai, ten susikerta keliai iš Anatolijos į Hatajų bei Siriją. Pats miestas įsikūręs ant Viduržiemio jūros kranto. Netoli stūkso Nur kalnai, o iš kitos pusės prasideda didžiausia Turkijoje Çukurova lyguma. Susitikimo metu turėjome galimybes pasigrožėti kraštovaizdžiu, susipažinti su gamtiniais ypatumais, krašto ekologija.

   Šilutės r. Katyčių pagrindinei mokyklai atstovavo 4 mokytojų ir 4 mokinių komanda. Ruošiantis susitikimui kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla turėjo atlikti namų darbus: įdomiai bei išradingai pristatyti koks pavasaris būna jų šalyje. Mokiniai O. Nazarovas, B. Nevardauskaitė, D. Pielikis, R. Snitkus sukūrė trumpą filmuką bei kartu su mokytojomis V. Gečaite, V. Nevardauskiene, V. Šarkauskiene pritaikė ir padainavo keletą linksmų dainelių apie lietuvišką pavasarį. Pasirodymas labai patiko visų šalių komandoms.

   Susitikimas truko penkias dienas. Jau pirmąją dieną visų dalyvių laukė šiltas vietinių mokinių ir mokytojų sutikimas Gumus mokykloje. Kiekvienas galėjo rasti savo vardą bei pasveikinimą gimtąja kalba. Vėliau susirinkusiuosius pasveikino mokyklos direktorius, prisistatė atvykę mokytojai bei mokiniai. Buvo įdomu pasivaikščioti po mokyklą, susipažinti su klasėmis, pasisemti naujų idėjų.

   Trumpai Turkijos švietimo sistemą   galima apibendrinti formule 4 + 4 + 4 (pradinis ugdymas + pagrindinis ugdymas +vidurinis ugdymas). Funkcionuoja tiek valstybinės, tiek privačios mokyklos. Svarbu, kad švietimo sistemos gerinimas yra vienas iš šios šalies prioritetų. Visokeriopai skatinamas mokyklos bei tėvų bendradarbiavimas. Mūsų lankyta mokykla buvo privati. Mokslas yra mokamas, tačiau vykdomos ir socialinės programos, tai yra teikiama parama gabiems mokiniams bei našlaičiams, neturintiems galimybių susimokėti už mokslą. Lankyti mokyklą vaikai pradeda 5 m. (darželio grupė). Vyriausi yra aštuntokai. Iš viso mokykloje yra 400 mokinių. Pati mokykla yra miesto pakraštyje. Mokiniai tiek į pamokas, tiek po pamokų pavežami mokykliniais autobusais. Mokykloje mokiniai dėvi uniformą. Visos klasės jaukios, puikiai įrengtos. Jose pasigedome vieno įprasto dalyko: lentos, kurioje rašoma kreida. Net patys mažiausi mokinukai naudojasi interaktyvia lenta. Teko dalyvauti ir pamokoje antroje klasėje. Džiugino mokinių betarpiškumas, aktyvus dalyvavimas veikloje. Kitą dieną aplankėme dar vieną mokyklą Osmanijos mieste. Pastaroji buvo daug didesnė. Joje mokėsi 1200 mokinių. Mokykla taip pat buvo privati, išsiskirianti tuo, kad turi didelį vaismedžių sodą, kurio produkciją perdirba, naudoja bei parduoda. Gautos lėšos panaudojamos mokyklos reikmėms.

   Kiekvieną susitikimo dieną buvo organizuojama įvairi veikla. Vienos iš jų metu susipažinome su Ebru menu. Tai tradicinė islamo – turkų meno rūšis, kai piešinys gaunamas dažus taškant ar specialia lazdele pernešant ant vandens, o nuo jo perkeliamas ant popieriaus. Kiekvienas mokinys ir mokytojas turėjo galimybę susikurti savo originalų piešinį. Maloniai nuteikė ir piešimas ant drobės. Visą jos plotą užpildė dalyvaujančių šalių pavasariniai peizažai.

   Dörtyol mieste aplankėme senosios pilies griuvėsius bei alyvmedį, kurio sėklą, anot legendos, Adomas gavo iš Dievo. Taip pat susitikome ir pabendravome su miesto meru.

   Viešnagės Turkijoje metu lankėmės Iskanderuno, Antakijos ir Osmanijos miestuose. Iskanderunas – miestas nusidriekęs pietinėje Viduržiemio jūroje pakrantėje. Ten turėjome puikią galimybę laivu paplaukioti jūra. Antakija – Hatajaus provincijos centras. Miestas įsikūręs prie Asio upės. Pastaroji teka per miesto centrą stipriai nusekusi bei užteršta. Antakijoje apžiūrėjome Romos laikų tilto liekanas. Apsilankėme archeologijos muziejuje, kur eksponuojamos ir vis dar restauruojamos mozaikos bei freskos, menančios II – III m.e.a. Taip pat pabuvojome mečetėje, kurioje palaidotas vienas iš pirmųjų Kristaus pasekėjų. Atvykęs skleisti krikščionybės buvo nukirsdintas, bet, iš pagarbos jo atsidavimui savo tikėjimui, garbingai palaidotas. Sužavėjo Osmanijos kraštotyros muziejus, kuriame itin patraukliai ir išradingai pristatyta krašto kultūra, žmonių gyvenimo būdas, sezoniniai darbai.

   Susitikimo pabaigoje buvo aptarta jo metu vykusi veikla bei ateinantis susitikimas, kuris vyks rugsėjo 22 – 26 d. Lietuvoje, Šilutės r. Katyčių pagrindinėje mokykloje. 

Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija negali būti laikomi atsakingais už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.