DSC 0065

 „TRIJŲ KOLONŲ“ principas:

Mokytojai, mokiniai, tėvai laiko mokyklos „stogą“

     Misija - mokykla, kurdama mokymąsi skatinančią aplinką, teikia kokybišką ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį išsilavinimą ir neformalųjį švietimą, ugdo asmenybę, pasirengusią tolesniam mokymuisi ir gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.

     Vizija – moderni, besimokanti, atvira kaitai mokykla, kurioje saugu ir gera mokytis, dirbti ir kurti.

   Vasario 3 – 7 d. vyko antrasis tarptautinis Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekto dalyvių susitikimas Lenkijoje, Bože pradinėje mokykloje (Bialobžegų apskritis).

                      Jame dalyvavo Katyčių pagrindinės mokyklos atstovai: projekto koordinatorė, socialinė pedagogė – Ina Stankevičiūtė, istorijos mokytojas Algimantas Valaitis, rusų kalbos mokytoja Živilė Vaicekauskienė, 7 klasės mokinė Evelina Šedytė, 6 klasės mokiniai: Diana Jankauskaitė, Aistė Petrošiūtė ir Lukas Pėteraitis.

                      Mūsų kelionė prasidėjo vasario 2 d., kai išvykome į Kauną, o iš jo į Varšuvą, kurią pasiekėme jau po vidurnakčio. Mus maloniai pasitiko lenkų koordinatorius Anatolij Romaniuk ir važiavome Bialobžegų link. Ten jau mokinukų laukė šeimos, kur jie gyvens, o mokytojai apsistojo tyliame ir jaukiame „ Emaus“ religiniame – edukaciniame centre.

                     Žinoma, poilsio po ilgos kelionės gal ir buvo mažoka, bet visus pradžiugino šiltas ir nepaprastai nuoširdus priėmimas Bože pradinėje mokykloje. Mokyklos hole puikavosi stendai, skirti kiekvienai dalyvaujančiai šaliai, besišypsantys mokiniai, mokytojai ir mokyklos direktorė Anna Kaczmarczyk. Ėjome pasižvalgyti po mokyklą ir netrukus buvome pakviesti į mokyklos aktų salę. Scenoje - visų projekte dalyvaujančių šalių: Čekijos, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Turkijos vėliavos. Buvo atlikti šalių himnai ir visi svečiai įteikė atminimo dovanas mokyklai. Gražu!

                      Po oficialiosios dalies mokyklos direktorė pakvietė visus paskanauti nacionalinių tradicinių patiekalų, kurių gausa ir skonis nustebino mus. Čia tiek visko buvo, kad lyg ir priminė mūsų Kalėdų šventinį stalą. O paskui vėl visi buvome pakviesti į aktų salę, kur prasidėjo mokyklų prisistatymai, kurie buvo gana įvairūs ir savaip įdomūs. Netikėtas buvo ir paskutinis akcentas, kai kiekvienas projekto dalyvis iškirpo snaigę, ant jos užrašė savo vardą ir ją prisegė scenoje ant sienos. Taip įprasmintas liko kiekvienas susitikimo dalyvis. Grupės fotografavosi, bendravo su kitais, dalijosi įspūdžiais.

                      Antroji diena prasidėjo dar anksčiau, nes laukė ilgoka kelionė į Varšuvą. Pirmiausia apsilankėme Varšuvos senamiestyje, kuriam, kaip skaičiuojama, apie 700 metų.1980 m. Varšuvos senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nepaprastai savita senamiesčio Turgaus aikštė. Iki pat XIX a. tai buvo Varšuvos visuomeninio gyvenimo centras. Aukšti, puošnūs ir spalvingi namai šioje aikštėje XVIIa. pastatyti turtingų miesto pirklių. Turgaus aikštės centre yra Undinės Sirenos statula, kuri 1938 m. tapo oficialiu miesto simboliu. Toliau keliavome į karaliaus rūmus, karališkąją pilį( Zamek Krolewski). XIVa. Šioje vietoje stovėjo Mazovijos kunigaikščio pilis, kurią XVIIa. Perstatė Žygimantas III Vaza. XVIa. Pabaigoje, Varšuvai tapus Lenkijos sostine, karalių pilyje įsikūrę Lenkijos karaliai gyveno iki pat 1795m. Pilis buvo ne tik karališkoji rezidencija. Joje taipogi posėdžiaudavo ir Lenkijos seimas. Antrojo pasaulinio karo metu karalių pilis buvo suniokota, o vėliau atstatyta ir joje įkurtas muziejus. Puošnioje karalių pilyje ir dabar veikia muziejus, kuriame eksponuojami ir autentiški baldai, paveikslai. Tai vienas labiausiai lankomų muziejų Europoje. Mes buvome sužavėti jo didybės ir eksponatų grožio.

                      Unikalus miestas - Varšuva žavi savo tradicijomis. Nuostabūs pastatai, didingi parkai, gausybė muziejų tikrai palieka teigiamą įspūdį.

Kelionė tęsėsi. Apsilankėme Lenkijos parlamente. Jį sudaro Žemieji rūmai(Seimas). 460 vietų nariai renkami visuotiniu balsavimu 4 metų kadencijai. Aukštieji rūmai – Senatas. Jį sudaro 100 narių. Jam suteikti vykdomosios valdžios įgaliojimai. Senato pirmininkas- Bogdanas Borusewiczius. Vaikščiojome po parlamentą, buvome maloniai priimti, sulaukėme net prisiminimo dovanėlių.

Pagaliau tiek visko patyrę, bet labai išalkę, nuvykome į ne mažiau žinomą lenkams vietą – restoraną“ Honoratka“. Dar ir dabar restoranas mena tuos laikus, kai jame lankėsi žymus lenkų kompozitorius Frederikas Šopenas. Ir šiandien svečiai gali paragauti valgių, kurie gaminami pagal to meto receptus. Mes papietavome tiesiog karališkai.

Dar kartą sugrįžome į Turgaus aikštę. Čia šurmuliavo šventė. Dalyvavome akcijoje“ Duok atkirtį vėžiui“. Buvo dalijami marškinėliai ir žmonių marga eisena keliavo senamiesčio gatvelėmis. Dar įsigijome suvenyrų ir taip užsibaigė šios gana ilgos, bet prasmingos dienos keliones.

Trečioji diena prasidėjo vėlgi anksti, nes laukė daugybė naujų susitikimų. Apsilankėme Stromiec valsčiuje. Čia reikėtų nedidelio paaiškinimo. Bialobžegų apskritis yra šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, o apskrityje yra 6 valsčiai, kurių vienas ir yra – Stromiec. Kaip čia mus maloniai priėmė, pavaišino , įteikė mielas dovanėles.Mes visur nenustojome žavėtis lenkų nuoširdumu. Ten pat aplankėme ir vietos bažnytėlę, nes lenkai nepaprastai tikinti tauta. Kelionė tęsėsi – mes jau Bialobžego apskrities savivaldybėje. Ir vėl buvome maloniai sutikti, ir vėl šilti pokalbiai su darbuotojais.

Toliau apsilankėme šio miesto mokykloje. Čia gimnazija – licėjus. Lenkijoje yra trijų tipų mokyklos: pradinės (primary), vidurinės (secondary), aukštesnės (high). Mokyklą mums pristatė du mokiniai, puikiai kalbantys angliškai. Pamatėme klases, dirbančius mokinius, įspūdingą sporto salę, daug vaizdinės medžiagos. Mokykloje mokosi apie 400 mokinių ir patekti mokytis čia gali tik gabiausieji.

          Po pietų išvykome į Bialobžegų kultūros ir pramogų centrą, kur mokiniai galėjo užsiimti įvairiomis pamokėlėmis: iš modelino gamino gėles , žaislus, mažyčius indelius. Jie dirbo mažose grupelėse ir tai suteikė jiems daug džiaugsmo, gerų emocijų.

Po šių darbų tame pačiame centre įvyko koncertas. Jame dalyvavo mokiniai, lankantys šį kultūros ir pramogų centrą. Jie mums šoko, dainavo ir puikia savo nuotaika užkrėtė mus visus. Šiltai buvome išlydėti, o mokiniai ilgai mums mojavo...

          Kaip ir kitos dienos - ketvirtoji diena prasidėjo gana anksti. Visi susirinkę išvykome į Radomą. Jame gyvena apie 227 tūkstančiai gyventojų ir jis yra keturioliktas pagal dydį Lenkijos miestas. Tai senas miestas, įkurtas 1156 m. , o 1360 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. Įdomus ir toks faktas, kad nuo 1481 m. Radome gyveno Šv. Kazimieras, būsimasis šventasis Lietuvos globėjas.

Apsilankėme etnografiniame amatų muziejuje, kur mokiniai dalyvavo ne vienoje amatų pamokoje. Jie mokėsi kepti duoną, žiesti iš molio indus, vyti virves, austi, grūsti grūstuvu grūdus arba prieskonius. Smagu ir įdomu buvo pasivaikščioti po etnografines jų sodybas ir palyginti su lietuviškomis sodybomis. O visus darbus ir pastangas vainikavo pasivažinėjimas rogėmis. Ši atrakcija ypač patiko italams ir turkams, nes jie retai mato sniegą ir taip nuoširdžiai džiaugiasi žiema. Už darbą kiekvienas gavo sertifikatus ir savo mokėjimais ir įgūdžiais galės pasidalinti su kitais.

Deja, šios dienos darbai ir pramogos dar greit nesibaigė. Grįžome tik labai trumpam, o vakare vėl visi susitikome šventinėje vakarienėje. Susirinko visi projekto dalyviai, šeimų, kurios priėmė gyventi mokinius, nariai, valsčiaus ir apskrities vadovai, kiti svečiai. Džiugu buvo vėl kartu susirinkti, pabendrauti ir dar geriau susipažinti su nuostabiais žmonėmis. Visiems buvo įteikti sertifikatai, liudijantys, kokius darbus atlikome ir kur teko garbė kiekvienam dalyvauti. Jaunimas dainavo ir daug šoko, linksmybėms nebuvo ribų, bet viskam yra pradžia ir pabaiga. Šį susitikimą, žinoma, įprasmino gausybė nuotraukų.

Ir štai paskutinė diena Lenkijoje.Po pusryčių atsisveikinome su gausiausia Turkijos grupe, kurie iškart po pusryčių išvyko į aerouostą. Jų jau laukė ilga kelionė namo. O kitas susitikimas gegužės mėnesį bus Turkijoje. Tai visi sakė: iki greito susitikimo!

Mus vėl pakvietė į susitikimą Bože mokykla, kurioje visi ir pradėjome savo pažintį. Ši diena buvo skirta paminėti XXII olimpinėms žaidynėms, kurios prasidės jau šįvakar. Mokiniai sudarė mišrias internacionalines komandas ir turėjo pirmiausia suformuoti olimpinius žiedus bei paaiškinti jų reikšmę. Toliau vyko daugybė įvairių estafečių ir visi buvo pamaloninti apdovanojimais, nes pralaimėjusiųjų čia nebuvo, čia svarbu buvo dalyvauti. Energingi po sportinių estafečių mokiniai susirinko į klasę, kur užsiėmė dėžučių gamyba ir tas darbas nudžiugino ne vieną, nes jas galėjo pasiimti sau prisiminimui.Ir vėl nuotraukos, šypsenos, džiaugsmas. Susėdome mokyklėlėje papietauti ir aptarti paskutinių klausimų, bet liūdesys jau ėmė skverbtis į mažas širdeles, nes artėjo atsisveikinimo akimirkos. Kiek ašarėlių buvo išlieta, bet juk internetas visagalis ir bendravimas tęsiasi...

Kėlėmės visi labai anksti, šeimos atvežė mūsų mokinukus laiku ir pajudėjome jau žinomu keliu į Varšuvą. Vaikai tuoj pat sumigo, nes buvo labai pavargę. Varšuvos autobusų stotyje laukimas neprailgo, nes autobusas tuoj atvažiavo. Įsitaisėme patogiai ir jau visų mintys skriejo gimtųjų namučių link. Ir kaip džiugu buvo pamatyti, kad mes po ilgos keliones pasiekėme gimtąją Lietuvos žemelę. Sėkmingai atvykome į Kauną, o iš ten jau - kelionė namo.

          Mūsų dienos, praleistos Lenkijoje, buvo kupinos prasmingų darbų, gražių reginių, nuostabių susitikimų ir ypač – pačių geriausių ir šilčiausių žmonių. Dėkojame visiems, su kuriais teko susipažinti šioje fantastiškoje kelionėje.

Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Švietimo mainų paramos fondas ir Europos Komisija negali būti laikomi atsakingais už bet kokį straipsnyje pateikiamos informacijos naudojimą.

 Katyčių pagrindinės mokyklos vyresnioji rusų k. mokytoja Živilė Vaicekauskienė